Lietuva – lietuviams?

Lietuva  – lietuviams, tai patriotiskas šūkis sklindantis iš tipiško draugiškai nusiteikusio Lietuvos jaunuolio, agresyviai ir plačiai peršančio savo siaurą kaip raktų skylutė požiūrį ir toleranciją, kitų tautų atžvilgiu. Kas čia blogo jei šis kaip įtariama skustagalvis – nebūtinai,  tačiau neabejojama bukagalvis kovoja už laisvą nuo nepriklausomybės Lietuvą? Jaunuolis gimęs, augęs “Auropos” kultūros sostinėje, ilgai lavino savo smegenų raukšles trindamas  mokyklos suolą subine, dažnai, kad jos (raukšlės) neperkaistų atskiesdamas jas gausiomis alaus ir vodzės mikstūromis.  Jaunuolis  išsilavinęs – žino kap reikia  užgert ir užkąst, žino kap reik  duot į snukį kitos spalvos ar kitokį pasą turinčiai esybei. Dar žino daug lietuviškų, išsireiškimų, tokių kaip  “bliac, nakui”, tačiau svarbiausias žinoma išlieka “Lietuva – lietuviams”. Ši mantra tokia intelektuali ir neatriamama, kad net dvasios patamsiaus  Lietuvos šviesuoliai  seimo rūmuose su atlaisvintais diržais ir atsegtais klynais neturi kuo atsikirsti, tik išsižioję ir suraukę rūras laukia kol mūsų gerbiama Auropa vėlei sukiš jiems savo paramą, kurią kaip žinia jie kaip niekur nieko įsisavins. Lietuva –lietuviams.  Šias itin intelektualias sentencijas jaunuolis  vartoja taip gausiai, kad jau ryškiai perdozavęs, savo surauktu  šiltu žvilgsniu skenuoja miesto gatves nuo svetimšalių,  pažinęs gyvenimo prasmę ir apsvaigęs nuo jos bando savo malonią prievartą ir subtilią ideologiją skleisti  vokiečių gatvėje. Kaip simboliška… tokias idėjas skleisti gatvėje, kuri pavadinta tautos per klaidą kažkada vadinusios save arijais… žinoma, kad per klaidą… juk kiekvienas išsilavinęs neonacis žino, kad arijai tai būtent jo tauta. Ir nesvarbu ar tu  arijas lietuvis, arijas rusas, arijas vokietis, ar arijas airis, vistiek  tu arijas, o gal kalbėkime paprasčiau, tiesiog patriotas.  Ech… myliu savo šalį, bet nekenčiu valstybės. Tebunie Lietuva žmonėms (prie ko čia tie lietuviai?). Taip sakau tikiuosi, kad šie žodžiai nueis Dzievuliui tiesiai in ausį. Tačiau Dievas negirdi – juk visi žino šuns balsas į dangų neina. Dievas per daug užsiėmęs klausytis tokių banalybių, jam kur kas maloniau savo Dvasinio balandžio pagelba apsėklinti vargšę Mariją, jai net nespėjus pasakyti, kad skauda galvą… fizinio kontakto nebuvo, tai buvo Dievas, vadinasi tai stebuklas ir visi tuo tiki, lygiai taip pat, kaip visi tiki, kad galbūt kažkada pasaulyje ir Lietuvoje bus taika, o kol kas tik belieka keikt valdžią, bybilių ir piktintis kad, NIEKAS, NIEKO NEDARO… o, Jėzau, apsaugok mane nuo savo pasekėjų. Amen.

Autorius: Unadžaizeris

Shitty things…

Kriščionių telepederastų partija praneša – kad vienas senelis iš Kauno yra labai žaismingas, tad nutarė  pažaisti su savimi, kadangi su juo niekas žaisti nepanoro. Taigi, turim vyriški, suagusį, 67 metų grynuolį, ir anas nori žaisti… jis žaidžia… ir atsiduria pas medikus, nes nesilaikė darbo saugos reikalavimų.

O viskas buvo taip:

Vyras pas daktarėlius atvyko skųsdamasis, jog sopa pilvą, ajajai! Apžiūrėję žmogą, daktarėliai nustėro – paciento tiesiojoje žarnoje – nemenkas svetimkūnis. Aaaaaaaajajai. Paaiškėjo, kad tai – morka, kuri ten pateko kišamuoju rankos judesiu panaudojant sukamąją riešo galimybę, kuomet serialo herojus sekso žaislu pasirinko lietuvišką kokybės standartą – morką! Vyras 20 centimetrų ilgio daržovę išangėje nešiojosi 3 paras tikėdamasis, kad ji savaime pasišalins, bet… kur buvęs kur nebuvęs… nieko nebuvo… morka niekur nepasišalino, tad kantrusis hemorojus, oj t.y., herojus, kentėjo tris paras, kaip kad Christosas šventas po trijų parų atgimė vėlei, tačiau senolis tokios sėkmės neapturėjo, tai sumastė, kad būtų neblogai nueiti iki veterinarų ar kt. plastinės korekcijos specialistų.

Kai žmonės baltais chalatais pamatė pacientą, nustėro – pensininkas negalėjo tuštintis, o organizmą jau buvo apėmusi smirdanti ir šūdina infekcija. Chirurgai sakė, jog baiminosi, kad operuojant morka nelūžtų pusiau, – tada ją būtų dar sunkiau išimti. Tačiau kur buvus kur nebuvus… morka vis dėlto nesulūžo

ir musų pasaka neturės antros dalies,

niekam šiknos nebeskaudės

ir jei kažkas protingas  pabuvo ir klausėsi

tai įgis nors per šūdo šlaką išminties.

Kaip sako kai kurie informacijos šaltiniai: „Kitą dieną vyras buvo išleistas į namus.„Smurtas prieš mane naudotas nebuvo“, –prisipažino į namus sugrįžęs inžinierius. Daugiabutyje jis gyvena vienas.Vyras nesutiko atskleisti, ar, be jo, dar kas nors dalyvavo pavojingame sekso žaidime.

Taip pat turime duomenų, kad „Gydytojai iš išangės vyrams yra šalinę įvairių daiktų – šachmatų figūrų, daržovių, plaukų džiovintuvų. „Ypač nelengva ištraukti plaukų lako balionėlį. Jeigu jį medicininiais instrumentais netyčia pradursi, ištekėjusios cheminės medžiagos gali nudeginti žarnas“, – apie pavojus, kurie tyko netradicinio sekso mėgėjų, pasakojo Kauno 2-osios ligoninės chirurgas.“

Senolių padavimai nuo Farerų salų byloja, jog vieną syk, seniai seniai, už devynių marių ir girių, gyveno 25 metų kaunietis fotografas, dizaino specialistas, kuris kartą nutarė pasismaginti vibratoriumi su galvaniniais elementais, na ką – kaip tarė taip ir padarė. Mudačiokas, susigrūdo tą kibir televibir aparatą sau į anusą, na į šikną, jei kas nesuprato. Ir pradėjęs veikti 15 centimetrų ilgio ir kelių centimetrų storio šmaikštusis daikčiukas nuslydo į nepasiekiamą vietą. Tačiau veterinarų gelbėtojų komanda mudačioką išgelbėjo – jis išgyveno, ir dabar dar laimingai tebegyvena sau, pastarasis prasitarė, kad skaudžiausia jam būdavo tais momentais, kai vibratorius organizme savaime įsijungdavo ir…

Autorius: karštų ir šūdinų įvikių liudininkas…

Baisus Joniuko naktinis nuotykis su prakaito kvapu

Kartą pabudau išpiltas prakaito, tai buvo jis,  Jadzė, kur per kalnelį nesueina. Jadzė kietesnis už Čaką, gauni du, duoda penkis. Kai jis supyksta, nuo jo pschotroninės  smegenų energijos, alogenezės ir  pagilinto osmoso būdu,  net aukso kunkolai susilydo į vieną grynuolį.  Bet aš buvau pasirengęs, išsitraukiau naktinio matymo žibintuvėlį ir apakinau kur buvėlį kur nebuvėlį, metimo būdu mesdamas žibintuvėlį, tiesiai jam i rageną. Jadzė suriaumojo kaip Opra negavus trijų kepsnių  pietums; tada supratau, kad mano egzistencijai gresia pavojus; teliko tik bėgimo būdu išbėgti iš kambario. Bet Jadzė nedurnas, prieš tai jis pagalvojo, kad galiu turėt naktinio išveizėjinimo prietaisą, todėl iš anksto užvirino duris su adata ir siūlu, teliko tik lyst pro spynos raktų skylutę, bet skylutė buvo užkimšta ateivių sekrecija. Greitai, už pusvalandžio, susiorientavau, kad turiu langą, jį atsidariau, kad pakvėpuočiau grynu oru ir pagalvočiau ką toliau daryt, gyvenau pirmam aukšte, todėl matėsi  nepjauta žolė ir kažkieno pastatytas batutas po mano langu; parymojęs nusprendžiau, kad teisingiausia būtų pasislėpti spintoj, kaip tariau taip ir padariau. Po kiek laiko girdžiu Jadzė išėjo, bet atėjo kažkokie du žali vyrai, turbūt marsiečiai ir įsisodino mane į kosminį laivą ir uždarė i kažkokį tarp galaktinį zoologijos sodą. Ryt ryte atsibudęs pamačiau jog sėdžiu kameroj, o aplink vaikšto policija; ačiū dievui, kad turim policiją, kuri išvaduoja iš marsiečių nelaisvės, bet po to laiko jau nebevalgau kepurėtųjų kukulbezdalmusmerių, jos tikriausia  sukuria lygiagretų portalą, nematytom būtybėms ateiti į mūsų pasaulį.

Autorius: Kempotronas iš kompoto

Joniukas mokosi

Joniukas studentas, Joniukas mokosi. Joniukas studentas, vadybibnikas, t.y., ekonomaizeris, turi parašyt referatą, jis mokosi, bet yra labai pavargęs, nes ilgai ilgai nieko neveikė – tiesiog gerai gyveno, darė kas jam patiko, ir neikam proto nepiso. Jis pavargęs, o reikia mokytis. Ima miegas. Joniukas, sako, pamiegosiu dabar, nes jau pusė devynių beveik, pamiegosiu iki devintos, o tada vėl dirbsiu jegas atgavęs. Pailsėt reikia. Atgulė Joniukas lovytėn, užsisuko savo telefoną-žadintuvą devintai valandai ir užmigo. Atėjo devinta valanda vakaro, suskambo žadintuvas, Joniukas pakirdo iš sapno, pagriebė telefoną, paspaudė mygtuka……. tada …. tik…. staiga… … pak.. pakrutėjo, drėbė telefoną stalan ir krito lovon vėl miegoti. Gerai. Būtų durnas, jei būtų atsikėlęs. Bet telefonas jo nokia, po penketo minučių vėlei čirkšti ėmė, Joniukas griebė vėl tą nelabąjį už knopkių, suspaudė stipriai jo laibą kūnelį, ir nutilo anas tam vakarui visai. Geras žmogus auga iš to Joniuko, pareigingas – sakė, kad miegos, ir miega – ale koks tesingas. Kad mums tokį į seimą ar teismą, tai tvarka būt kaip prie Smetonos…

Autorius: Joniuko sugyventinis be pašalpos